- kamaruoti
- kamarúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. netvarkingai dėti, sumesti, kemeruoti: Tu mėtlioji rąstus, t. y. kamarúoji, sukinėji, sukryžiavoji, negerai sudedi J. 2. refl. kapanotis: Tu kamarúosies, o ans, vaikas, išsikamaruõs iš marškinių, t. y. išsimaus J. \ kamaruoti; išsikamaruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
